Netradicinės integruotos pamokos – išvykos

Galima rašyti tikrų tikriausią epą apie VVDG I c, II a, II d, II e klasių lapkričio ir gruodžio mėnesiais vykusias integruotas pamokas.  Tai etikos mokytojo Gintaro Intos, prancūzų kalbos mokytojos Ingos Andrijauskienės ir tikybos mokytojos Rūtos Neverdauskaitės vykdytas projektas – netradicinės integruotos etikos, prancūzų kalbos ir tikybos pamokos – išvykos  į gyvūnų prieglaudą „Tautmilės globa“. Kažkokiu keistu būdu gyvūno bejėgiškumas žmogų sutrikdo viduje, jį paliečia, o kartu ir transformuoja, priversdamas paklausti save patį: „ O kaip aš elgčiausi? Ar apleisčiau tą, kuris besąlygiškai prisiriša pasitikėdamas?“. Tokiu būdu gyvūno akivaizdoje nejučia yra sužadinama ne tik žmogaus moralinė savimonė, bet ir pati jo tapatybė:  kas aš esu, kokios yra mano nuostatos bei  vertybės prieš tą, kuris yra bejėgis?  Galime pasidžiaugti, jog VVDG gimnazistai neliko abejingi mažiesiems mūsų draugams ne tik dovanomis, bet kartu atsirado ir tokių, kurie suteikė ir šiltus namus.

Gintaras Inta, etikos mokytojas

II klasių mokiniai, kurie mokosi prancūzų kalbos, pamokų metu gilinosi į garsaus prancūzų rašytojo Antuano de Sent Egziuperi  knygos „Mažasis princas“ ištrauką, kurioje rašoma apie tai, kad esi atsakingas už tą, kurį prisijaukini. Skaitydami gražiausias ištraukos citatas, kalbėjome apie moralines vertybes, turtinome savo prancūzų kalbos žodyną naujais žodžiais. Taip pat žiūrėjome ir analizavome prancūzų filmą apie berniuko ir iš prieglaudos paimto šuns draugystę. Išvykos į gyvūnų prieglaudą leido patirti daugelį išgyvenimų, ne tik nubraukti ašarą, bet ir pažaisti su gyvūnais, pamaitinti juos, išgirsti pasakojimų apie jų atsiradimą ir gyvenimą prieglaudoje. Tikimės, kad tokios integruotos pamokos-išvykos taps gražia mūsų gimnazijos tradicija.

Inga Andrijauskienė, prancūzų kalbos mokytoja

Mokinių atsiliepimai:

 „Man labai patiko ši ekskursija. Labai myliu gyvūnus ir ši išvyka  tik sustiprino šį jausmą. Taip pat  buvo labai gaila gyvūnų ir iki dabar nesuprantu žmonių, dėl kurių kaltės gyvūnai dabar yra tokioje vietoje.“ (Ieva, Ic)

„Buvau prieglaudoje pirmą kartą. Mačiau, kaip pasikeitė į blogą pusę – išgyvenę skausmą gyvūnai pasikeičia. Norėčiau  prieglaudoje  savanoriauti, tad kai rasiu laisvo laiko,  ten nuvyksiu. Kelionė tarsi „įteikė“ jausmus, kuriuos mes išgyvenome mintimis…  jie buvo irzlūs, agresyvūs, nepasitikintys žmonėmis ir mumis. Mokiniams buvo skaudu, kad tokie nuostabūs gyvūnai išgyvena skausmą.“(Deimantė, I c)

„Išvykoje supratau ir sužinojau labai daug. Prieglauda mane pastūmėjo ne tik kalbėti, bet ir daryti. Labai seniai norėjau eiti savanoriauti ir pagaliau po išvykos į  prieglaudą tai padariau. Savaitgalį nuėjau į prieglaudą  ir pavedžiojau šuniuką. Labai džiaugiuosi, kad ten nuėjau“. (Ūla, I c)

„Labai patiko ekskursija, nes galėjau kažko atnešti šunims  bei katėms be namų. Labai gaila, kad kai kurie buvo net sužeisti  arba nepatyrę to žmogiško rūpesčio… Susidomėjau savanoryste.“ (Smiltė, I c)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *